Author Archives Svetlana Greiciene

Karolina Adomavičiūtė – 2020 m. Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo laureatė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antro kurso slaugos studentė

Daugelis susipažinote su manimi Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo metu socialiniuose tinkluose stebėdami finalinius įrašus su konkursui pristatomomis idėjomis, tačiau norėčiau plačiau papasakoti apie savo kelią slaugos studijų link.

Būdama mažytė save įsivaizdavau policininke arba medicinos darbuotoja, tačiau lankantis pas gydytoją mane vis stipriau žavėjo slaugytojos – jų  darbas atrodė labai svarbus, judrus ir gyvas. O jų šypsena man, kaip vaikui, suteikė tokį įkvėpimą, kad išsisklaidė bet kokie svarstymai apie policininkės karjerą.

Mokykloje svajonės apie slaugytojos profesiją nepasikeitė, tik tuo metu mano įsivaizduojama ideali profesija buvo kritikuojama, aplinkiniai ragino keisti kryptį. Bet širdžiai neįsakysi: savęs negalėjau įsivaizduoti niekur kitur.

Po mokyklos baigimo norėjosi kažkur padirbėti, o ir šiek tiek atsikvėpti. Visus mokslo metus  ne tik mokiausi, bet ir aktyviai leidau laisvalaikį: devynerius metus praleidau intensyviai šokdama sportinius šokius, teko išmėginti modelio amplua, vėliau prisijungiau prie jaunimo teatro studijos, mokiausi ispanų kalbos ir išbandžiau save savanoriaudama slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje. Nuolat stengiuosi tobulėti ir viskas, ko imuosi, mane motyvuoja ir labai džiugina.

Taip susiklostė, kad po abitūros egzaminų išvykau dirbti į Norvegiją aktyvaus laisvalaikio įmonėje, kurioje teko atlikti įvairius kvalifikacijos nereikalaujančius darbus nuo valytojos iki klientų priėmimo. Buvo ganėtinai sunku, bet sutikti kolegos, gidai ir gidės iš įvairių žemynų sukūrė nuostabią atmosferą, visi tapome it „kumštis“. Po vasaros sezono jau planavau grįžti į Lietuvą, tačiau buvau pastebėta. Pasitarnavo kruopštus darbas, anglų ir ispanų kalbos žinios – gavau pasiūlymą dirbti turizmo srityje Čilėje. Niekuomet nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors beveik dvejus metus gyvensiu tokiuose tolimuose ir egzotiškuose kraštuose kaip Pietų Amerika. Dirbau viešbučio registratūroje ir kartais asistuodavau kaip gido padėjėja turistinėse ekspedicijose.

Kad ir kaip žavėjo didžiuliai ežerai, Ramiojo vandenyno pakrantė, Andų kalnai, ugnikalniai bei didelės perspektyvos turizmo srityje, tačiau tai niekuomet neužgožė minčių apie slaugytojos išsilavinimą. Tuo metu galvojau studijuoti Čilėje.

Paaiškėjo, kad studijoms būtina išlaikyti egzaminus, įrodančius žinias ir puikų ispanų kalbos mokėjimą. Dirbau ir mokiausi specifinės, į mokslą orientuotos ispanų kalbos, kuri išties skiriasi nuo šnekamosios. Egzaminus išlaikiau labai gerai, jie suteikė teisę studijuoti slaugą bet kuriame Čilės ar kitos Pietų Amerikos šalies universitete (bakalauro slaugos studijos Čilėje trunka 5 metus). Ir tik tada savęs paklausiau, ar norėčiau ir sugebėčiau praleisti ilgus metus taip toli nuo artimųjų ir Lietuvos? Apmąsčiau ir priėmiau labai sunkų, bet kartu ir džiuginantį sprendimą – grįžtu į Lietuvą.

Manau, dveji metai, praleisti svetur, kitoje disciplinoje, suteikė neįkainojamos patirties, daug žinių ir platų požiūrį. Vis dėlto nuolat užplūstančios mintys apie slaugą tik įrodė, kad tai yra mano kelias. Šiandien esu antrakursė ir labai džiaugiuosi studijuodama slaugą Vilniaus Universitete bei laimėtu Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimu.

Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimą pelniusi Karolinos idėja – Balso laiškas. Tai idėja, palengvinanti slaugytojų bei pacientų žodinę komunikaciją. Karolina siūlo prie paciento lovos pritvirtinti nedidelį elektroninį įrenginį, kuris įrašytų paciento balsą ir nusiųstų balso pranešimą slaugytojams. Jie tokiu pačiu būdu galėtų atsakyti pacientui. Specialisto kompiuteryje būtų matoma, kuris pacientas ir kada atsiuntė laišką. Visi laiškai būtų saugomi, o prireikus juos būtų galima išklausyti dar kartą. Be to, toks bendravimas balso laiškais galėtų vykti ir tarp visų sričių ir skyrių specialistų per išmaniąją programėlę jų darbo kompiuteriuose ar telefonuose.

Debiutiniais metais Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimui Lietuvoje slaugytojai ir slaugos studentai pateikė daugybę idėjų! Iš jų finalą pasieks šešios idėjos: penkias idėjas atrinks komisijos nariai, šeštoji bus renkama viešo balsavimo būdu socialiniuose tinkluose iš komisijos sudaryto idėjų-pretendenčių dešimtuko. Gruodžio pradžioje visi Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo Lietuvoje finalininkai susitiks su komisija ir bus išrinkta geriausia šių metų idėja. Geriausios idėjos / sprendimo rinkimai yra be galo atsakingas projekto etapas, todėl mes užtikriname patikimą ir skaidrų vertinimą, kurį atliks komisijos nariai. Susipažinkite su jais:  

Komisijai pirmininkaus Alma Pundziūtė – būsimųjų slaugos namų ir Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo Lietuvoje įgyvendintojų „Addere Care“ (projekto organizatorius Lietuvoje) vadovė. Steigdama slaugos namus, Alma kasdien ieško sprendimų, kaip tobulinti slaugos sektorių ir kurti patogią ir saugią kasdieną būsimiesiems „Addere Care“ gyventojams bei komandai. Šioje veikloje labai pasitarnauja principas, kuriuo Alma vadovaujasi visur gyvenime – pirmiausia iššūkius stengtis įveikti pačiam. Tokios atsakomybės ji skatina imtis ir kitus.

Aušra Visockė – rinkos plėtros vadovė Švedijos įmonėje „Swedish Care International“ (projekto iniciatorius), įsteigusioje ir koordinuojančioje tarptautinį Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimą. Aušra jau penkerius metus kasdien dirba kartu su geriausiais Švedijos bei pasaulio demencijos ir pagyvenusių žmonių slaugos ekspertais. Ji nuolat bendrauja su kitų šalių slaugos organizacijomis, savo veikloje siekiančiomis įskiepyti gerąsias Švedijos praktikas, tad puikiai išmano pagrindinius slaugos iššūkius skirtingose valstybėse. Aušra taip pat turi inovacijų diegimo, el. paslaugų vystymo ir organizacijų plėtros patirties tiek nevyriausybiniame (Jaunimo linijoje), tiek privačiajame (konsultacijų įmonėje EY) sektoriuose Lietuvoje. Aušros tarptautinė patirtis ir sveikatos apsaugos, ypač demencijos slaugos, išmanymas daugybėje šalių, įneš tarptautinę perspektyvą į komisijos darbą.

Dr. Daiva Zagurskienė – Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos (projekto partneris Lietuvoje) prezidentė, LSMUL Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovės pavaduotoja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Slaugos ir rūpybos katedros lektorė. Daiva gyvenime vadovauja principu, kad kiekvienas turėtų elgtis su kitu taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su juo pačiu.

Švedijos ambasados Vilniuje (projekto partneris Lietuvoje) atstovė spaudai, projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė.

Baltijos šalių paliatyviosios priežiūros asociacijos įkūrėjas ir vadovas bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto lektorius Marius Čiurlionis yra kitas apdovanojimo komisijos narys. Marius sako, kad žinojimas yra raktas į sėkmę, todėl mokslas ir švietimas turi būti visuomenės prioritetai.

Neringa Čiakienė – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė, atsakinga už kasdienį POLA veiklos organizavimą. Neringa yra buvusi diplomatė, turinti beveik 15 metų vadovaujamo darbo patirtį, buvo viena iš vadovų organizuojant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje procesus, kuriant Lietuvos narystės ES sistemą, buvo atsakinga už Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai finansinių ir žmogiškųjų resursų planavimą. Neringa tiki, kad bet kuris iššūkis – kad ir koks bauginantis iš pradžių beatrodytų – visada yra įveikiamas.

Justina Znotinaitė, projekto partnerio Lietuvoje UAB „Corpus Medica“ med. priemonių ir projektų vadovė, sako, kad džiaugsmas ir begalinis pasididžiavimas – tai žodžiai apibūdinantys emocijas, kurias ji jaučia kalbėdama apie iniciatyvius kolegas, įkvepiačius savo idėjomis ir darbais. Nesvarbu, ar iniciatyvumas pasireiškia tobulinant darbo organizavimą, ar puoselėjant tarpusavio santykius, ar tiesiog gerinant teikiamų paslaugų kokybę: net pačios paprasčiausios, tačiau tinkamai atskleistos idėjos gali sulaukti palaikymo ir turėti įtakos įgyvendinant teigiamus pokyčius tiek organizacijos, tiek pacientų labui.

Organizacijos pristatymas

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga (LSVS) yra savarankiška asociacija, vienijanti Lietuvos slaugytojus vadovus, kurių profesinė arba mokslinė veikla glaudžiai susijusi su slaugos mokslu ir praktika. LSVS prezidentė yra Daiva Zagurskienė.

LSVS įkurta beveik prieš 20 metų, kai vykstant sveikatos sistemos priežiūros pokyčiams ir stiprėjant slaugos specialistų vaidmens svarbai ilgametė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Onutė Mitalienė subūrė vienmintes koleges, slaugos administratores bendrų tikslų ir uždavinių sprendimų paieškai ir įgyvendinimui.

Šiandien sąjungos veikla plėtojama visoje šalyje, įkurti padaliniai kraštuose, kuriuose dirba aktyvios visuomenininkės – slaugos administratorės.

LSVS pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra siekti aukštesnio administravimo lygio, aktyviai dalyvauti formuojant slaugos politiką, bendradarbiauti su kitomis vadovaujančiomis medicinos darbuotojų organizacijomis, Sveikatos apsaugos ministerija, gydytojų vadovų sąjunga, slaugos specialistų organizacijomis, savivaldybėmis ir kitomis suinteresuotomis visuomeninėmis organizacijomis.

Nuo LSV sąjungos įkūrimo iki dabar vykdoma nuosekli organizacijos veikla, rengiami suvažiavimai, seminarai, konferencijos ir kiti renginiai, kurių metu gimsta slaugos sričiai reikšmingos iniciatyvos. Pavyzdžiui, 2005 m. vykusiame Nacionaliniame slaugos politikos forume, kuriame pirmąkart buvo apjungtos visų šalies kolegijų, universitetų, ligoninių ir visuomeninių organizacijų pajėgos ir spręstos slaugos mokslo, studijų ir praktikos problemos, forume dalyvaujančių institucijų vardu visuotinai buvo priimtos Slaugos politikos gairės – kaip svarbiausias slaugos politikos dokumentas, apimantis slaugos studijų, mokslo ir praktikos plėtros kryptis. Laikmečio iššūkius atliepiantis proveržis ir vienas reikšmingiausių įvykių slaugos srityje buvo ir 2010 m. Kaune įvykusi mokslinė-praktinė konferencija ,,Nacionalinė slaugos politika, jos tęstinumas ir iššūkiai“. Joje priimtais reikšmingas dokumentas – Lietuvos slaugos studijų mokslo ir praktikos plėtros 2010–2015 m. gairės. Šios gairės tapo pagrindu atsirasti jau politiniam dokumentui, kuris įtvirtintas Sveikatos apsaugos ministro patvirtintu įsakymu, ,,Nacionalinėms slaugos politikos 2016-2025 metų gairėms“.

COVID-19 įtaka slaugytojų darbui

Prie Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo Lietuvoje partnerių prisijungusios Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos valdybos narė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė pasakoja, kad COVID-19 tapo tikru iššūkių ir išbandymų laikotarpiu visiems slaugytojams.

„Slaugytojų bendruomenė netikėtai atsidūrė ekstremalioje situacijoje. Netekome dalies slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, nes jie pasitraukė dėl amžiaus, dalis – mamos, kurios liko namuose su mažamečiais vaikais. Per labai trumpą laiką turėjome suformuoti naujas slaugos personalo komandas, įskaitant ir atskirus korpusus, kuriuose tol, kol sulaukdavo koronaviruso tyrimo rezultatų, buvo stacionarizuojami visi pacientai. Buvo mobilizuoti tūkstančiai slaugytojų visoje Lietuvoje: jiems teko išeiti iš komforto zonos, dirbti naujose darbo vietas, kuriose gydėsi visų profilių pacientai. Slaugos personalas turėjo išmokti ne tik teisingai naudoti asmens apsaugos priemones, užtikrinti infekcijų kontrolę, bet ir išmokti specifikos slaugyti įvairių patologijų pacientus“, – patirtimi dalinasi A.  Zavackienė.

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos valdybos narė atkreipia dėmesį ir į vyriausiesiems slaugytojams tekusius iššūkius motyvuoti ir padrąsinti savo personalą. Kai kurie slaugos vadovai laikinai pradėjo vadovauti naujiems suformuotiems skyriams, koordinuoti, organizuoti ir kontroliuoti visos įstaigos asmens apsaugos priemonių resursus.

A.  Zavackienė pasakoja, kad „Dėl nuolat naujų teisės aktų, įsakymų, algoritmų gausos buvo sunku susigaudyti. Karantino metu siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams buvo būtinas bendras kolektyvo supratimas, susitelkimas, pasitikėjimas vadovų sprendimais, nuolatiniai personalo mokymai bei drąsūs sprendimai. Todėl tikime Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo misija ir džiaugiamės jo atėjimu į Lietuvą. Lietuvos slaugytojai yra atsidavę ir profesionalūs, jie neabejotinai nusipelnė nuoširdaus visuomenės dėmesio. Siekti Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo – tai slaugytojų ir slaugą studijuojančių profesionalumo, idėjų, kūrybiškumo demonstravimas. Slaugos profesiją galėsime laikyti prestižine bei ji bus gerbiama tik tada, kai slaugytojai ir slaugą studijuojantys studentai suvoks profesinio pašaukimo, kompetencijos, profesinės atsakomybės svarbą ir reikšmę bei patys save laikys pokyčių iniciatoriais. Šis projektas – galimybė  formuoti slaugytojo profesijos svarbą visuomenėje, didinti slaugytojų profesijos autoritetą, stiprinti slaugytojų profesinį tapatumą bei skatinti abiturientus rinktis slaugytojo profesiją. Nepraleiskite progos ir pasinaudokite galimybe sudalyvauti!“.

• Siekti Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo gali slaugos studentai ir praktikuojantys slaugytojai.
• Teikiamos idėjos ir sprendimai turi būti susiję su COVID-19 iššūkiais sveikatos priežiūros srityje.
• Privalumas, jei idėja papildomai sprendžia ir vyresnio amžiaus ar demencija sergančių žmonių priežiūros problemas.
• Laureatui įteikiama tarptautinė 6000 EUR stipendija.
• Daugiau informacijos http://www.queensilvianursingaward.lt/duk/