Naujienos

3 December, 2020
Comments Off on 2020 METŲ APDOVANOJIMO FINALININKĖS

2020 METŲ APDOVANOJIMO FINALININKĖS

Rima Kalinauskaitė

Rima Kalinauskaitė yra slaugos studentė Kauno kolegijoje. Rima atliko praktiką intensyvios terapijos skyriuje, kurios metu jai ir kilo idėja apie pacientų akių priežiūrą. Ji suprato, kad nėra vieningos sistemos, kuria vadovaujantis būtų prižiūrimos pacientų, kurie yra seduojami arba kurių kvėpavimas yra palaikomas ventiliavimo aparatu, akys.

Rima Kalinauskaitė Asm. archyvo nuotr.

Idėja. Pacientų, kurie yra seduojami ir (arba), kurių kvėpavimas yra palaikomas plaučių ventiliavimo aparatu, akių priežiūraRima nori užtikrinti tinkamą ir pakankamą pacientų, kurie yra seduojami ir (arba), kurių kvėpavimas yra palaikomas plaučių ventiliavimo aparatu, akių priežiūrą visose gydymo įstaigose, sukuriant aiškius ir paprastai taikomus akių priežiūros protokolus, taip sumažinant pacientų akių pažeidimo riziką iki minimalaus lygio.

Problema. Kai pacientui yra taikomas dirbtinis plaučių ventiliavimas arba sedacija, akių junginės ragenos pažeidimai yra neišvengiami ir pirmieji požymiai pasirodo jau antrą parą nuo gydymo pradžios. Intensyvios terapijos skyriuje beveik visas dėmesys yra skiriamas palaikyti gyvybines funkcijas, tačiau taip pat labai svarbu prižiūrėti ir saugoti paciento akis. Šiuo metu nėra sistemos, kuria vadovaujantis slaugytojai galėtų tinkamai ir optimaliai prižiūrėti pacientų akis.

Sprendimas padės išsaugoti pacientų akis nuo pažeidimų, kurie kyla taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją ir/ar sedaciją. Vieninga tvarka – paprastai pritaikomi akių priežiūros protokolai – pagelbės slaugytojams kasdieniame darbe, suteiks daugiau aiškumo apie tinkamiausią ir optimaliausią akių priežiūrą, suvienodins taikomas praktikas tarp slaugytojų, skyrių ir gydymo įstaigų bei skirtingų šalių. Svarbu dalintis naujausiomis žiniomis ir praktikomis.


Aliesia Dulevičienė

Aliesia Dulevičienė yra bendrosios praktikos slaugytoja Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Aliesia norėjo padėti žmonėms, kurie susiduria su nepatogumais pandemijos metu, todėl ji atliko apklausą, kurios metu dauguma nurodė, kad sunkiausia jiems yra pratęsti vaistų nuo lėtinių susirgimų vartojimą.

Aliesia Dulevičienė Asm. archyvo nuotr.

Idėja. Išmanioji apyrankė, su kuria galima sekti medikamentų vartojimą ir priminimą, stebėti likučius ir pranešti apie rekomendacijas.

Asmenines apyrankes pacientui išduos sveikatos specialistas. Kiekviena apyrankė bus aktyvuota per įstaigoje esančią programėlę, kurią galės stebėti pacientas ar jo artimieji.

Išduodamas apyrankę, specialistas suves, kada ir kokius paciento rodiklius reikia matuoti (pulsą, arterinį kraujo spaudimą (AKS), gliukozės lygį) bei vaistų suvartojimo žymėjimą per medikamentų išmaniąją dėžutę (kuri bus susieta su išmaniąja apyranke).

Prietaisai leis garsinius, šviesos bei juntamuosius signalus. Praneš pacientui, kai reikia išgerti medikamentą, praneš, jei reikės vykti į gydymo įstaigą dėl rodiklių ar medikamento likučio. Gydymo įstaigai padės sekti pacientus, mažinant skambučių kiekį.

Problema. Apyrankė ir dėžutė spręstų problemą, kai pacientai neteisingai vartoja ar pamiršta suvartoti vitaminus, papildus, medikamentus nuo lėtinių susirgimų.

Sprendimas sudarys sąlygas teisingai vartoti pirmosios pagalbos medikamentus, sekti medikamentų likutį be skambučių į gydymo įstaigą, lengvai juos utilizuoti bei mažinti taršą. Taip pat pacientai rodiklius galėtų matuoti ir patys namuose, pratęsti receptą nuotoliniu būdu automatiškai (per sistemą, kurioje yra susieti apyrankės ir dėžutės rodmenys) ir galėtų paprasčiau atsiimti medikamentus iš vaistinės.

Visa tai mažina kontaktą tarp specialistų ir pacientų bei medikų darbo apkrovą, didinant darbo produktyvumą.


Antroji į finalą patekusi Aliesios idėja – tai racionalus įprotis. Naudodamiesi specialiai sukurtais prietaisais, slaugytojai, valdys medikamentų išdavimą, vartojimą, seks esamą likutį ir vykdys automatinį išdavimą, keičiant medikamentų pakuotes.

Problema. Pacientai ne visada prisimena ar geba laiku ir tinkamai vartoti medikamentus.

Sprendimas. Pacientui išrašomas elektroninis receptas ir nurodomas maksimalus medikamento išdavimo laikas, jei nėra fiksuoti netinkami rodikliai (sekama per išmaniąją apyrankę). Vaistai pacientui išduodami išmaniojoje dėžutėje, kuri garsiniu signalu ir ryškia blykste taip pat praneš, kad reikia suvartoti medikamentą. Koks vaistas ir kuriuo laiku jis bus išduotas – viskas užprogramuota sistemoje. Ekrane pacientas galės matyti ir garsiniu įrašu girdėti, kokį medikamentą vartoja.Slaugos specialistai galės nuosekliai ir be kitų pagalbos stebėti lėtinių susirgimų turinčius pacientus. Sumažinsime skambučių į registratūrą kiekį, eiles pas šeimos gydytojus (terapeutus) ir mažinsime transporto eismo sukeliamą taršą. Vaistai laikomi išmaniojoje dėžutėje bus nepasiekiami vaikams. Senjorai galės neišėję iš namų gauti medikamentų papildymą. Žinodami, kad jų sveikatos duomenys yra prižiūrimi, pacientai galės būti ramūs, kad jei kas nors nutiks, slaugytojai su jais susisieks.


Karolina Adomavičiūtė

Karolina Adomavičiūtė yra slaugos studentė Vilniaus universiteto  Medicinos fakultete. Idėja Karolinai kilo mąstant apie komunikacijos technologijų panaudojimą sveikatos apsaugos srityje. Ji norėjo surasti paprastą bekontaktį būdą tiesiogiai bendrauti su pacientu.

Karolina Adomavičiūtė Asm. archyvo nuotr.

Balso laiškas – tai idėja, palengvinanti slaugytojų bei pacientų žodinę komunikaciją. Karolina siūlo prie paciento lovos pritvirtinti nedidelį elektroninį įrenginį, kuris įrašo paciento balsą ir nusiunčia balso pranešimą į slaugytojo darbo kompiuterį. Slaugytojai tokiu pačiu būdu gali atsakyti pacientui. Specialisto kompiuteryje būtų matoma, kuris pacientas ir kada atsiuntė laišką. Visi laiškai būtų saugomi, o prireikus, juos būtų galima išklausyti dar kartą. Be to, toks bendravimas balso laiškais galėtų vykti ir tarp visų sričių ir skyrių specialistų per išmaniąją programėlę jų darbo kompiuteriuose ar telefonuose.

Problema. Pandemijos metu yra sumažėjęs pacientų bei slaugytojų tarpusavio žodinis bendravimas, nes baiminamasi užsikrėsti. Dėl nepakankamos komunikacijos atsiranda rizika, kad pacientai neteisingai interpretuos jiems pateiktą informaciją, o pasikonsultuoti ne visada yra galimybių. Be to, pacientai dažnai spaudžia iškvietimo mygtukus, nes jiems tiesiog trūksta bendravimo ar žodinio palaikymo, juk artimieji jų lankyti negali, o slaugytojai budi 24/7. Tuo tarpu slaugytojų krūvis yra didžiulis, dalis specialistų izoliuojasi, todėl optimalus iškvietimų paskirstymas yra būtinas, o tam reikalinga efektyvi komunikacija.

Sprendimas. Kai kuriuos pacientams kylančius klausimus galima išspręsti ir neapsilankius palatoje. Slaugytojai išklausę balso laiško iš anksto galės pasiruošti ir jie žinos, ko būtent pacientui reikia. Jei pacientas nori tik kažko pasiteirauti ir ateiti į palatą nebūtina – užtenka tik nusiųsti balso laišką


Antroji į finalą patekusi Karolinos idėja – tai išmanioji apyrankė, užtikrinanti saugumo jausmą. Karolina ieškojo būdų, kaip optimaliai paskirstyti darbo krūvį stacionaruose COVID-19 pandemijos laikotarpiu ir pagerinti pacientų emocinę savijautą. Ji pastebėjo, kad demencija sergantys pacientai patiria daug streso, nes negali būti tikri, kad pandemijos laikotarpiu net ir ligoninėje jais bus tinkamai pasirūpinta. Karolina pagalvojo, kad būtent apyrankė su įdiegtomis gyvybiškai svarbiomis funkcijomis leis užtikrinti saugumo jausmą, o apyrankės estetika nukreips mintis nuo ant kūno esančių hematomų ar įvestų kateterių. Karolina sako, kad labai svarbu derinti fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą.

Problema. COVID-19 pakeitė ligoninių, palaikomojo gydymo slaugos įstaigų, reabilitacijų ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų kasdienybę: baiminamasi kontaktuoti ir būti užkrėstiems. Dažnas slaugytojų atėjimas į palatą ir pulso nustatinėjimas pacientams gali sukelti stresą ir iškreipti matavimo duomenis. Pacientai, turintys atminties sutrikimų gali pamiršti, kur esantys. Pandemijos metu, jei kai kuriems kolegoms reikia izoliuotis, slaugytojams tenka didesnis darbo krūvis.

Sprendimas. Apyrankėje būtų įdiegtos funkcijos: pulso matavimas, paciento vietos nustatymas ir iškvietimo mygtukas. Šios funkcijos itin svarbios, nes apyrankės nustatomi duomenys būtų nuolat siunčiami į slaugytojų posto kompiuterį ir pačiam slaugytojui į telefono programėlę. Bet kuriuo metu slaugytojai mato paciento vietą, jo pulsą, o pacientas gali bet kuriuo metu, iš bet kurios vietos pakviesti slaugytoją. Apyrankės dizainas būtų estetiškas ir atrodytų it aksesuaras, kuris daugeliui pacientų primintų anūkų dovaną.


Aušra Dubosienė

Pristatome paskutiniąją šių metų apdovanojimo įdėją ir ją pateikusią finalininkę Aušrą Dubosienę, kuri yra išplėstinės praktikos slaugytoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose. Aušra pastebėjo – kai COVID-19 rezultatų laukiantys arba sergantys pacientai yra izoliuojami, jie ne visada gali sužinoti išsamią informaciją apie savo būklę, taikomą gydymą ir sveikatos priežiūros paslaugų taktiką, todėl Aušra pasiūlė įrengti interaktyvų ekraną su vaizdine grafika palatose.

Aušra Dubosienė Asm. archyvo nuotr.

Problema. Vyresni pacientai dažnai pamiršta kokios procedūros ir kada jiems yra suplanuotos. Nežinioje dėl savo sveikatos būklės esantys pacientai jaučiasi pamiršti, neretai pyksta. Dėl žmogiškųjų išteklių stygiaus asmeniniai pokalbiai ir dažnas informavimas yra retesni.

Sprendimas. Technologijų laikais yra galimybė suteikti sergančiam infekuotam ar vyresnio amžiaus pacientui maksimalų informavimą ir dėmesį  ribojant fizinį kontaktą. Interaktyvus ekranas su vaizdine grafika padėtų izoliuotiems pacientams bei senjorams gauti informaciją apie gydymo/slaugos veiksmų taktiką: pvz., kokia yra artimiausia procedūra/tyrimas paskirti, kokie jau yra atlikti ir pan.

Read More
In News
20 November, 2020
Comments Off on Susipažinkite – 2020 m. vertinimo komisijos nariai

Susipažinkite – 2020 m. vertinimo komisijos nariai

Debiutiniais metais Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimui Lietuvoje slaugytojai ir slaugos studentai pateikė daugybę idėjų! Iš jų finalą pasieks šešios idėjos: penkias idėjas atrinks komisijos nariai, šeštoji bus renkama viešo balsavimo būdu socialiniuose tinkluose iš komisijos sudaryto idėjų-pretendenčių dešimtuko. Gruodžio pradžioje visi Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo Lietuvoje finalininkai susitiks su komisija ir bus išrinkta geriausia šių metų idėja. Geriausios idėjos / sprendimo rinkimai yra be galo atsakingas projekto etapas, todėl mes užtikriname patikimą ir skaidrų vertinimą, kurį atliks komisijos nariai. Susipažinkite su jais:  


Komisijai pirmininkaus Alma Pundziūtė – būsimųjų slaugos namų ir Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo Lietuvoje įgyvendintojų „Addere Care“ (projekto organizatorius Lietuvoje) vadovė. Steigdama slaugos namus, Alma kasdien ieško sprendimų, kaip tobulinti slaugos sektorių ir kurti patogią ir saugią kasdieną būsimiesiems „Addere Care“ gyventojams bei komandai. Šioje veikloje labai pasitarnauja principas, kuriuo Alma vadovaujasi visur gyvenime – pirmiausia iššūkius stengtis įveikti pačiam. Tokios atsakomybės ji skatina imtis ir kitus.

Alma Pundziūtė. Asm. archyvo nuotr.

Aušra Visockė – rinkos plėtros vadovė Švedijos įmonėje „Swedish Care International“ (projekto iniciatorius), įsteigusioje ir koordinuojančioje tarptautinį Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimą. Aušra jau penkerius metus kasdien dirba kartu su geriausiais Švedijos bei pasaulio demencijos ir pagyvenusių žmonių slaugos ekspertais. Ji nuolat bendrauja su kitų šalių slaugos organizacijomis, savo veikloje siekiančiomis įskiepyti gerąsias Švedijos praktikas, tad puikiai išmano pagrindinius slaugos iššūkius skirtingose valstybėse. Aušra taip pat turi inovacijų diegimo, el. paslaugų vystymo ir organizacijų plėtros patirties tiek nevyriausybiniame (Jaunimo linijoje), tiek privačiajame (konsultacijų įmonėje EY) sektoriuose Lietuvoje. Aušros tarptautinė patirtis ir sveikatos apsaugos, ypač demencijos slaugos, išmanymas daugybėje šalių, įneš tarptautinę perspektyvą į komisijos darbą.

Aušra Visockė. Asm. archyvo nuotr.

Dr. Daiva Zagurskienė – Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos (projekto partneris Lietuvoje) prezidentė, LSMUL Kauno klinikų Slaugos koordinavimo tarnybos vadovės pavaduotoja ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos fakulteto Slaugos ir rūpybos katedros lektorė. Daiva gyvenime vadovauja principu, kad kiekvienas turėtų elgtis su kitu taip, kaip norėtų, kad elgtųsi su juo pačiu.

Dr. Daiva Zagurskienė. Asm. archyvo nuotr.

Švedijos ambasados Vilniuje (projekto partneris Lietuvoje) atstovė spaudai, projektų koordinatorė Giedrė Berželionytė.

Giedrė Berželionytė. Asm. archyvo nuotr.

Baltijos šalių paliatyviosios priežiūros asociacijos įkūrėjas ir vadovas bei Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto lektorius Marius Čiurlionis yra kitas apdovanojimo komisijos narys. Marius sako, kad žinojimas yra raktas į sėkmę, todėl mokslas ir švietimas turi būti visuomenės prioritetai.

Marius Čiurlionis. Asm. archyvo nuotr.

Neringa Čiakienė – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė, atsakinga už kasdienį POLA veiklos organizavimą. Neringa yra buvusi diplomatė, turinti beveik 15 metų vadovaujamo darbo patirtį, buvo viena iš vadovų organizuojant Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje procesus, kuriant Lietuvos narystės ES sistemą, buvo atsakinga už Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai finansinių ir žmogiškųjų resursų planavimą. Neringa tiki, kad bet kuris iššūkis – kad ir koks bauginantis iš pradžių beatrodytų – visada yra įveikiamas.

Neringa Čiakienė. Asm. archyvo nuotr.

Justina Znotinaitė, projekto partnerio Lietuvoje UAB „Corpus Medica“ med. priemonių ir projektų vadovė, sako, kad džiaugsmas ir begalinis pasididžiavimas – tai žodžiai apibūdinantys emocijas, kurias ji jaučia kalbėdama apie iniciatyvius kolegas, įkvepiačius savo idėjomis ir darbais. Nesvarbu, ar iniciatyvumas pasireiškia tobulinant darbo organizavimą, ar puoselėjant tarpusavio santykius, ar tiesiog gerinant teikiamų paslaugų kokybę: net pačios paprasčiausios, tačiau tinkamai atskleistos idėjos gali sulaukti palaikymo ir turėti įtakos įgyvendinant teigiamus pokyčius tiek organizacijos, tiek pacientų labui.

Justina Znotinaitė. Asm. archyvo nuotr.

Read More
In News
10 October, 2020
Comments Off on Apdovanojimo Lietuvoje partneris – Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga

Apdovanojimo Lietuvoje partneris – Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga

Organizacijos pristatymas

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjunga (LSVS) yra savarankiška asociacija, vienijanti Lietuvos slaugytojus vadovus, kurių profesinė arba mokslinė veikla glaudžiai susijusi su slaugos mokslu ir praktika. LSVS prezidentė yra Daiva Zagurskienė.

LSVS prezidentė Daiva Zagurskienė. Asmeninio archyvo nuotr.

LSVS įkurta beveik prieš 20 metų, kai vykstant sveikatos sistemos priežiūros pokyčiams ir stiprėjant slaugos specialistų vaidmens svarbai ilgametė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Onutė Mitalienė subūrė vienmintes koleges, slaugos administratores bendrų tikslų ir uždavinių sprendimų paieškai ir įgyvendinimui.

Šiandien sąjungos veikla plėtojama visoje šalyje, įkurti padaliniai kraštuose, kuriuose dirba aktyvios visuomenininkės – slaugos administratorės.

LSVS pagrindiniai tikslai ir uždaviniai yra siekti aukštesnio administravimo lygio, aktyviai dalyvauti formuojant slaugos politiką, bendradarbiauti su kitomis vadovaujančiomis medicinos darbuotojų organizacijomis, Sveikatos apsaugos ministerija, gydytojų vadovų sąjunga, slaugos specialistų organizacijomis, savivaldybėmis ir kitomis suinteresuotomis visuomeninėmis organizacijomis.

Nuo LSV sąjungos įkūrimo iki dabar vykdoma nuosekli organizacijos veikla, rengiami suvažiavimai, seminarai, konferencijos ir kiti renginiai, kurių metu gimsta slaugos sričiai reikšmingos iniciatyvos. Pavyzdžiui, 2005 m. vykusiame Nacionaliniame slaugos politikos forume, kuriame pirmąkart buvo apjungtos visų šalies kolegijų, universitetų, ligoninių ir visuomeninių organizacijų pajėgos ir spręstos slaugos mokslo, studijų ir praktikos problemos, forume dalyvaujančių institucijų vardu visuotinai buvo priimtos Slaugos politikos gairės – kaip svarbiausias slaugos politikos dokumentas, apimantis slaugos studijų, mokslo ir praktikos plėtros kryptis. Laikmečio iššūkius atliepiantis proveržis ir vienas reikšmingiausių įvykių slaugos srityje buvo ir 2010 m. Kaune įvykusi mokslinė-praktinė konferencija ,,Nacionalinė slaugos politika, jos tęstinumas ir iššūkiai“. Joje priimtais reikšmingas dokumentas – Lietuvos slaugos studijų mokslo ir praktikos plėtros 2010–2015 m. gairės. Šios gairės tapo pagrindu atsirasti jau politiniam dokumentui, kuris įtvirtintas Sveikatos apsaugos ministro patvirtintu įsakymu, ,,Nacionalinėms slaugos politikos 2016-2025 metų gairėms“.

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos organizuojamo renginio akimirkos. LSVS archyvo nuotr.

COVID-19 įtaka slaugytojų darbui

Prie Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo Lietuvoje partnerių prisijungusios Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos valdybos narė, Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotoja Andželika Zavackienė pasakoja, kad COVID-19 tapo tikru iššūkių ir išbandymų laikotarpiu visiems slaugytojams.

„Slaugytojų bendruomenė netikėtai atsidūrė ekstremalioje situacijoje. Netekome dalies slaugytojų, slaugytojų padėjėjų, nes jie pasitraukė dėl amžiaus, dalis – mamos, kurios liko namuose su mažamečiais vaikais. Per labai trumpą laiką turėjome suformuoti naujas slaugos personalo komandas, įskaitant ir atskirus korpusus, kuriuose tol, kol sulaukdavo koronaviruso tyrimo rezultatų, buvo stacionarizuojami visi pacientai. Buvo mobilizuoti tūkstančiai slaugytojų visoje Lietuvoje: jiems teko išeiti iš komforto zonos, dirbti naujose darbo vietas, kuriose gydėsi visų profilių pacientai. Slaugos personalas turėjo išmokti ne tik teisingai naudoti asmens apsaugos priemones, užtikrinti infekcijų kontrolę, bet ir išmokti specifikos slaugyti įvairių patologijų pacientus“, – patirtimi dalinasi A.  Zavackienė.

LSVS valdybos narė Andželika Zavackienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos slaugytojų vadovų sąjungos valdybos narė atkreipia dėmesį ir į vyriausiesiems slaugytojams tekusius iššūkius motyvuoti ir padrąsinti savo personalą. Kai kurie slaugos vadovai laikinai pradėjo vadovauti naujiems suformuotiems skyriams, koordinuoti, organizuoti ir kontroliuoti visos įstaigos asmens apsaugos priemonių resursus.

A.  Zavackienė pasakoja, kad „Dėl nuolat naujų teisės aktų, įsakymų, algoritmų gausos buvo sunku susigaudyti. Karantino metu siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams buvo būtinas bendras kolektyvo supratimas, susitelkimas, pasitikėjimas vadovų sprendimais, nuolatiniai personalo mokymai bei drąsūs sprendimai. Todėl tikime Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo misija ir džiaugiamės jo atėjimu į Lietuvą. Lietuvos slaugytojai yra atsidavę ir profesionalūs, jie neabejotinai nusipelnė nuoširdaus visuomenės dėmesio. Siekti Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo – tai slaugytojų ir slaugą studijuojančių profesionalumo, idėjų, kūrybiškumo demonstravimas. Slaugos profesiją galėsime laikyti prestižine bei ji bus gerbiama tik tada, kai slaugytojai ir slaugą studijuojantys studentai suvoks profesinio pašaukimo, kompetencijos, profesinės atsakomybės svarbą ir reikšmę bei patys save laikys pokyčių iniciatoriais. Šis projektas – galimybė  formuoti slaugytojo profesijos svarbą visuomenėje, didinti slaugytojų profesijos autoritetą, stiprinti slaugytojų profesinį tapatumą bei skatinti abiturientus rinktis slaugytojo profesiją. Nepraleiskite progos ir pasinaudokite galimybe sudalyvauti!“.


  • Siekti Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo gali slaugos studentai ir praktikuojantys slaugytojai.
  • Teikiamos idėjos ir sprendimai turi būti susiję su COVID-19 iššūkiais sveikatos priežiūros srityje.
  • Privalumas, jei idėja papildomai sprendžia ir vyresnio amžiaus ar demencija sergančių žmonių priežiūros problemas.
  • Laureatui įteikiama tarptautinė 6000 EUR stipendija.
  • Daugiau informacijos http://www.queensilvianursingaward.lt/duk/

Read More
In News
1 September, 2020
Comments Off on Prasideda Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo konkursas

Prasideda Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo konkursas

Šių metų rugsėjo 1-oji – kitokia nei anksčiau. Šiandien prasideda Švedijos karalienės Silvijos globojamas konkursas, kuriame gali dalyvauti visi praktikuojantys Lietuvos slaugytojai ir slaugos studentai.

Oficialioje paraiškų platformoje dalyviai kviečiami siūlyti idėjas, kaip išspręsti COVID-19 sukeltas problemas sveikatos priežiūros srityje. Geriausią idėją pasiūlęs dalyvis pelnys 6 000 eurų stipendiją, individualiai pritaikytą stažuotę bei Švedijos karalienės padėką Stokholme.

Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo organizatoriai skelbia, kad visi pasiūlymai yra reikšmingi: sprendimai gali būti bet kokio masto ar pobūdžio. Svarbu tai, jog jie atitiktų konkurso temą bei padėtų slaugytojams ar kitiems sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojams, pacientams ar jų artimiesiems. Galima teikti ne tik savo idėjas, bet ir nominuoti kolegas – kitus slaugytojus ar slaugos studentus. Tokiu konkursu siekiama skatinti kūrybiškų ir inovatyvių sprendimų sveikatos priežiūroje radimąsi ir slaugytojų kūrybiškumą bei kompetencijas, o tuo pačiu – ir didinti slaugytojų profesijos prestižą.

„Didžiuojamės, kad pavyko Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimą „atvesti“ į Lietuvą. Tikimės, kad šis konkursas padės atkreipti visuomenės dėmesį į ypatingai svarbią slaugytojų profesiją. Sutikite – retas susimąstome, jog slaugytojų pagalbos prireikia ne tik gulintiems ligos patale, bet praktiškai kaskart, kai kreipiamės į gydymo įstaigą. Pandemijos akivaizdoje slaugytojai taip pat susidūrė su didžiausia rizika, todėl neabejotinai nusipelno didelio dėmesio ir pripažinimo. Nors slaugytojai Lietuvoje yra didžiausia medicinos darbuotojų grupė, yra didžiulis jų trūkumas, todėl siekiame po truputį didinti šios profesijos populiarumą šalyje“, – teigė konkursą organizuojančių būsimųjų slaugos namų „Addere Care“ vadovė Alma Pundziūtė.

Konkurso paraiškos internetinėje svetainėje https://qsna.awardsplatform.com/?language=lt_LT  priimamos iki lapkričio 6 dienos. Šešios geriausios idėjos bus paskelbtos lapkričio pabaigoje, o nugalėjusi idėja paaiškės per karalienės Silvijos gimtadienį – gruodžio 23 d.

Pirmąkart konkursas inicijuotas 2013 m. Švedijoje, nuo tol sėkmingai plečiasi ir vyksta Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, o nuo šių metų – Lietuvoje ir kitur.

Read More
In News
18 August, 2020
Comments Off on Aktualijos COVID-19: Ar virusas bus sunaikintas?

Aktualijos COVID-19: Ar virusas bus sunaikintas?

Mokslininkai teigia, kad visiškas viruso likvidavimas yra mažai tikėtinas.

Remiantis penkerių metų ekspertų prognozės modeliu, COVID-19 aktyviai plisti galės bet kuriuo metų laikotarpiu, o jeigu įgytas imunitetas yra laikinas, virusas greičiausiai veiks kaip ir kitos virusinio tipo infekcijos – nuolatos cirkuliuos aplinkos terpėje.

Read More
30 June, 2020
Comments Off on Slaugos talentai apdovanoti už savo inovatyvias idėjas

Slaugos talentai apdovanoti už savo inovatyvias idėjas

Tarptautinis slaugos apdovanojimas, kurį globoja Jos Didenybė Švedijos karalienė Silvija, šį mėnesį pasveikino geriausių idėjų autores iš Lenkijos, Vokietijos, Švedijos ir Suomijos. Kiekviena Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo (toliau – Apdovanojimas) laureatė gavo 6 000 eurų arba lygiavertės sumos savo šalies valiuta stipendiją bei oficialų Karalienės Silvijos pasirašytą diplomą. Agnieszka Napieralska iš Lenkijos, Sarina Bach iš Vokietijos, Janina Viitasaari iš Suomijos ir Maria Larsson iš Švedijos buvo apdovanotos už inovatyvias idėjas pagyvenusių asmenų ir sergančiųjų demencija slaugai gerinti.

Pagrindinio Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimo Lenkijoje partnerio fondo Medicover Foundation prezidentas Marcino Radziwiłło teigia: „Aš esu labai dėkingas visoms slaugytojoms ir slaugytojams už jų sunkų darbą ir atsidavimą. Pagrindiniai Apdovanojimo tikslai yra populiarinti slaugytojo profesiją bei gerinti pagyvenusių asmenų gerovę ir slaugą. Taigi sveikinu Agnieszką Napieralską už jos idėją, kurios reikia labiau nei bet kada anksčiau. Agnieszkos vaizdo mokymo programos pacientais namuose besirūpinančioms šeimoms yra ypač vertingos šiais laikais, kai žmonės kenčia nuo ribojamo kontakto.“

Nuotraukos autorius – Lukas Schramm

„Ar slaugos talentų poreikis kada nors buvo aiškesnis? Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimas yra svarbus ir būtinas todėl, kad parodytų dėkingumą ir pagarbą slaugytojams ir jų specialiems įgūdžiams. Tokie atsidavę žmonės kaip Sarina Bach yra šios profesijos ateitis. Jos idėja atgaivinti biografiją parodo mąstymo būdą, kuris yra būtinas ir reikalingas pagyvenusių asmenų slaugoje“, – pridūrė pagrindinio Apdovanojimo partnerio Vokietijoje organizacijos St. Anna-Stift vadovas Ulrichas Zerhusenas.

Studentė iš Švedijos Maria Larsson apdovanota už savo idėją sukurti specialų įrankį, kuris pagyvenusiems žmonėms leistų savarankiškai, be kitų pagalbos, nusiimti kompresines kojines. Janina Viitasaari, geriausios idėjos autorė iš Suomijos, apdovanota už idėją sukurti audio atminties knygas, kurias būtų galima pritaikyti pagyvenusiems asmenims bei žmonėms, turintiems atminties problemų.

2020 – dėmesys COVID-19

Iki šiol Apdovanojimo siekti galėjo tik slaugos studentai, teikiantys pagyvenusių asmenų ir sergančiųjų demencija gyvenimo ir slaugos kokybę gerinančias idėjas.

Tačiau septintasis Apdovanojimo ciklas, kuris prasidės 2020 m. rugsėjo mėnesį, taip pat pripažins praktikuojančius slaugytojus ir jų idėjas bei sprendimus, susijusius su COVID-19 sveikatos priežiūros iššūkiais Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje. Apdovanojimo siekti galės visi slaugos studentai ir praktikuojantys slaugytojai iš šių šalių, kurie pateiks idėjas, kurios buvo ar galėtų būti pritaikytos sprendžiant COVID-19 sukeltus iššūkius slaugos aplinkoje. Taip pat bus galima nominuoti idėjas, o privalumu bus laikomos tos idėjos ar sprendimai, kurie galėtų prisidėti prie pagyvenusių asmenų ir sergančiųjų demencija gyvenimo kokybės ir slaugos gerinimo.

„Kokybiška slauga ir pagyvenusių asmenų priežiūra mūsų ateičiai yra labai svarbūs. COVID-19 dar labiau pabrėžė faktą, kuris yra ir buvo savaime suprantamas. Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimu galime sudominti srities talentus ir paskatinti slaugos ateitį, kurią apibūdintų kūrybingumas, įtaka bei prasmingas žmonių bendravimas“, – teigė pagrindinio Apdovanojimo partnerio Suomijoje asociacijos Konstsamfundet vadovas Stefanas Björkmanas.

Read More
12 June, 2020
Comments Off on Lietuvos slaugytojams – Švedijos Karalienės Silvijos dėmesys

Lietuvos slaugytojams – Švedijos Karalienės Silvijos dėmesys

Lietuvoje pirmą kartą vyks Švedijos Karalienės Silvijos slaugos apdovanojimas. Slaugos studentai, slaugytojai bus kviečiami teikti savo idėjas, kurios palengvintų slaugos pacientų gyvenimą ir jų priežiūrą. 

Apdovanojimas pirmąkart įsteigtas 2013 metais Švedijoje, Švedijos Karalienės Silvijos 70-ojo jubiliejaus garbei. Iniciatoriai Švedijoje garsi švietimo organizacija „Swedish Care International“ ir partneriai siekė sukurti ilgalaikį ir esminį pagyvenusių žmonių ir demencijos ligonių slaugos paslaugų pokytį, taip reikalingą atsižvelgiant į senstančią visuomenę, bei didinti slaugytojų profesijos prestižą. Kiekvienoje šalyje geriausių idėjų autoriai gauna piniginę stipendiją ir individualiai pritaikytą stažuotę savo šalyje arba užsienyje bei didžiųjų apdovanojimų metu yra pasveikinami Švedijos Karalienės Silvijos. Karalienės globojamas konkursas jau kelinti metai organizuojamas Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje ir Lenkijoje, o nuo šiol – ir Lietuvoje.

Lietuvoje yra apie 22 tūkst. slaugytojų, be kurių pagalbos dažnai nebūtų patenkinti net būtiniausi pacientų fiziologiniai, higienos, saugumo, judėjimo, bendravimo ir kiti poreikiai. Nepaisant šios profesijos būtinumo, jos atstovai susiduria su eile iššūkių. Slaugytojų darbo krūvis yra per didelis: statistiškai vienam gydytojui Lietuvoje tenka per mažai slaugytojų ir toliau stinga tiek slaugos specialybę besirenkančių studentų, tiek slaugytojams darbe gelbėjančių padėjėjų, tuo tarpu slaugos namų palatos – perpildytos. Dažnai tai yra labai atsidavę žmonės, paprasčiausiai stokojantys laiko ir resursų savo sugebėjimams išpildyti. Jų darbo sąlygos ir atlyginimai dar negali konkuruoti su europiniais. Kiekvienas susidūręs su liga žino, kokia tuo metu svarbi kokybiška slauga, tačiau slaugytojo darbas vis dar dažnai nesulaukia pakankamo supratimo ir įvertinimo.

Nepaisant to, slaugytojus visame pasaulyje vienija bendras bruožas – empatija kito žmogaus bėdai. Susidūrus su liga, tinkama slauga ženkliai prisideda prie greitesnio sveikimo, senatvėje padeda oriai nugyventi paskutines dienas. Slaugytojų dėmesys ir patarimai suteikia ne tik vilties slaugomiems žmonėms, bet ir žinių, kaip tinkamai prižiūrėti artimą žmogų. Lietuvoje turime šimtus apdovanojimo vertų slaugytojų.

Slaugytojų konkursą Lietuvoje patikėta organizuoti naujai Trakuose steigiamiems slaugos namams „Addere Care“, kur darbas ir slauga bus organizuojami taikant geriausias švediškas pagyvenusių ir sergančiųjų demencija žmonių slaugos praktikas.

Read More
In News
26 May, 2020
Comments Off on An interview with Alma Pundziūtė of Addere Care, Lithuania

An interview with Alma Pundziūtė of Addere Care, Lithuania

On Tuesday, International Nurses Day, we announced about Addere Care of Lithuania joining Swedish Care International’s partner group. Addere Care will become a new main partner of the Queen Silvia Nursing Award in Lithuania and will be arranging the international scholarship to lift nursing talent and encourage innovative ideas and solutions for care in the country. Also, all employees at Addere Care will be trained in Sweden’s Silviahemmet care philosophy to gain Silviahemmet E+ Certification.

We talked with Alma Pundziūtė, CEO, about the nursing situation in Lithuania and their future plans to raise dementia care practices and elevate nurses.

Alma Pundziute

Please tell us a little bit about your organization

Our organization is currently in the process of establishing a new nursing home Addere Care which will provide nursing, supportive care and social care services to the elderly.

There is a vast demand for elderly care in Lithuania. To our knowledge, about 600 people are waiting in line for these services in Vilnius, and in Lithuania as a whole – close to 3000. People with dementia (eg. Alzheimer‘s disease) and their relatives have no or very limited choice of care services in Lithuania altogether. We strongly believe in the necessity of our services given an increased number of people over 65 and mentioned situation of care services in the country.

When we establish our nursing home we will aim to not only provide the nursing services required, but to also deliver it at the highest possible levels of quality. The diligence, receptivity and dedication of our nurses will be enriched by Swedish nursing principles and culture. When it comes to the quality of service, we focus on Sweden for its world-renowned principles and quality of care. We are inspired by Her Majesty Queen Silvia of Sweden who took her own experience as a dementia caregiver for her mother and established Stiftelsen Silviahemmet – a foundation that is dedicated to the development and dissemination of dementia care knowledge and training for caregivers and nurses alike. Quality of life of each person is at the center of it. At Addere Care’s nursing home we want to focus on developing the empathy, care capacity and competence of our skilled nurses and their assistants. All care team members at the facility will attend training in Silviahemmet’s care philosophy which is provided by Swedish Care International in order to obtain Silviahemmet E+ Certification.

Addere Care representatives Alma Pudziute, Kristina Judine and Algirdas Jotautas visiting Stiftelsen Silviahemmet, the foundation of Her Majesty Queen Silvia of Sweden, as well as Silviahemmet-certified Hemskogens nursing homes in Sigtuna and other care facilities in Sweden. Ausra Visocke and Petra Tegman of Swedish Care International, Adèle de Waard of Hemskogens dementia unit in Sigtuna guiding during the study visit: 

In general terms, what is the situation regarding nurses and the nursing profession in Lithuania today?

In 2018, the number of practicing nurses in Lithuania per 1000 population was 7.7 (Germany – 13, Finland – 14) and the ratio of nurses to physicians was 1.9 (Germany – 3.2, Finland – 4.7). About 22,000 nurses currently provide healthcare services in Lithuania but according to the Lithuanian National Audit Office, we need 2000 more nurses in order to reach the EU average. The current situation is best described as limited shortage.

It was projected that between 2011–2025 more than a quarter (28.1%) of the current nursing workforce would leave the profession, mainly due to retirement or death as well as a possible low scale emigration.

The nursing profession was not perhaps as prestigious in the past, but the situation today is changing. Lithuanian nurses have gained more autonomy in their practice and their salaries are gradually rising. We want to help this development further and create a more attractive perspective of the profession itself. This may require a lot of efforts but it would bring a great sense of satisfaction if nurses would be recognized better, be able to suggest ideas for improvement and see them being put in place for a greater cause. This is where we believe the Queen Silvia Nursing Award will be most impactful.

Are nursing studies popular among students in Lithuania? Can you tell us a bit more about nursing studies in your country?

Currently, nursing studies in Lithuania are rapidly gaining popularity but until very recently the situation was quite different.

Soviet occupation in Lithuania resulted in no progress in nursing for many decades. Nursing education remained at the vocational school level only. Nurses experienced poor working conditions, inadequate salaries, lack of autonomy and low prestige during this period. Lithuanian nurses were able to function more independently and defend the professional interests when Lithuania regained its independence in 1990, followed post-secondary education reform which began in 2000 to meet EU standards. The Nursing Practice and Midwifery Practice Act passed in 2001 and nurses were licensed. Two levels of higher education were established: non-university (colleges/ university of applied sciences) and university studies.

Nursing studies are quite popular among young people in Lithuania now. Currently, about 2500 students study nursing in Lithuania. In 2018 about 750 nursing students were admitted into higher education institutions of which three universities had full-time 4-year studies duration and seven universities of applied sciences had 3,5-year full-time studies. All nurses with university bachelor degrees can continue their education by entering master’s programs, such as Advanced Nursing or Nursing Leadership.

Why has Addere Care decided to bring the Queen Silvia Nursing Award to your country?

We want to create as well as deliver a high-level standard of care to the elderly according to best practices from Sweden. We also want to simultaneously increase the prestige of the nursing profession by ensuring that intelligent and devoted talent is eager to become part of it, have an opportunity to be properly compensated with a respectable reward system.

This project will not only put a new enhanced way to care on the map, but also promote nursing across the country via a variety of schools and organisations. This would benefit nursing education as well as the services being provided in Lithuania and other countries, primarily throughout the Baltic states and Scandinavia.

Addere Care facilities in Trakai, Lithuania:

To ensure a high quality of care and life, Addere Care is aiming to gain Silviahemmet E+ Certification. Please tell us a little more about your Certification plans.

First and foremost, we are planning to follow the guidelines and best practice provided by Swedish Care International, Stiftelsen Silviahemmet as well as of the other aged care facilities that are certified. We were very lucky to have visited several facilities in Sweden, including Stiftelse Silviahemmet – Her Majesty’s dementia foundation which is also a dementia daycare center – where these practices are applied so we have great examples. Not only have I been amazed by the theory itself but also how unified in the understanding of key principles are both the teachers and practitioners. Once Addere Care’s nurses and assistant-nurses are hired, they will be provided with the online training (given the current situation) in Silviahemmet dementia care philosophy followed by the Leadership and Reflection training a couple of months afterwards.

What are vision and future plans for Addere Care?

When creating a nursing home, our approach is towards the quality and culture of service which – combined with our natural surroundings that are surrounded by nature but close to the capital of Vilnius – will serve care-seeking families.

In efforts to provide a full range of services for the elderly, we will also establish an elderly daycare center along with a nursing school. Both will help address the lack of care services while changing the attitude towards the quality and culture of care in our aging country.

Read More
In News

About Us

Ut non nulla mi, eget imperdiet sem. Nam lacus ligula, venenatis vel aliquet eu, venenatis congue magna. Sed rutrum faucibus semper.

  • QUEEN SILVIA NURSING AWARD

    2013 m. gruodžio 13 d. įsteigtas kaip dovana Jos Didenybės Švedijos Karalienės Silvijos 70-ojo jubiliejaus proga. Apdovanojimą įsteigė Swedish Care International ir partneriai.

    Skaityti daugiau

  • APDOVANOJIMO MISIJA

    Apdovanojimas skiriamas siekiant suteikti galimybę ir paskatinimą slaugos studentams bei kūrybingai prisidėti prie pagyvenusių žmonių ir sergančiųjų demencija slaugos tobulėjimo.

    Skaityti daugiau